Pristatom:
Vasarinė vaikjuostė:
Prieš porą metų, ieškodama geriausios vaikjuostės aš pirmą kartą pamačiau vasarinę vaikjuostę, kuri kardinaliai skiriasi nuo įprastų trikotažinių ir austų žakkardinių vaikjuosčių. Ši vaikjuostė buvo pagaminta iš medvilnės, kuri angliškai buvo pavadinta „gauze“. Į lietuvių kalbą „gauze“ yra verčiamas kaip marlė, bet tai yra ne visai tas. Tai yra plona bet gana stipri medžiaga, kuri yra stipri, gerai paremia kūdiki, bet turi mikroskilučių, panašiai į mūsų marlę. Kadangi amerikiečiai yra tauta, mėgstanti šaltį ir vengianti šilumą, karštį, jiems tokio stilio vaikjuostė yra labai aktualu, dėl to tokios vaikjuostės yra labiausiai paplitę būtent JAV, ypatingai pietuose. Tačiau jos yra naudojamos ne tik vasarą. Žiemą tokia vaikjuostė geriau telpa po striuke, o mazgą patogiau paslėpti po drabužiais.
Pats populiariausias ir gražiausias tokios vaikjuostės variantas yra bali breeze, parduodama https://wrapsodybaby.com/product-category/baby-carrier/breeze-wrap/. Jeigu kam įdomu, Lietuvą tokia vaikjuostė gali pasiekti per https://slingsandthings.co.uk/collections/wrapsody, arba kitas uk parduotuves, nes siustis tiesiai iš JAV yra labai brangu . Pati vaikjuostė yra labai kompaktiška, patogi, lengva. Ji yra audžiama Bolivijoje ir ten pat dažoma rankomis. Spalvos yra įvairios ir labai gražios.
Tiesą sakant, aš labai kritiškai žiūrėjau į panašias vaikjuostės, kol nesužinojau, kad mano draugė, gyvenanti JAV taip pat gamina panašias. Kadangi ji pat yra patirusi nešiojimo mokytoja, du iš savo trijų vaikų išaugino vaikjuostėje, tokią vaikjuostę naudojo seniai ir jai pasiteisino, susidomėjau ir aš ir net gi pradėjau svajoti, kad galėčiau ir užsisakyti tokių vaikjuosčių į krautuvėle.
Tačiau, ieškodama parduotuvėje audinių nešioklei aš netyčia pamačiau lininį audinį, labai man primenantį tą, apie kurį ilgai girdėjau. Jis taip pat panašus į „marlę“, tačiau labai tvirtas. Po skalbimo jis suminkštėjo ir gražiai susitraukė, kaip šalikas. Iš tokios medžiagos pabandžiau sukūrti vaikjuostę, panašią į tą, kurią apie kurią skaičiau
Vaikjuostės išbandymas vyko Klaipėdoje, per vyro universiteto šventę. Užduotis buvo – patikrinti vaikjuostę su labai sunkiu kūdikiu – patikrinti ar sunku nešti ir ar patogu vaikui. Reikėjo nueiti iki stotelės, nuvažiuoti autobusu iki Studlando, po to pesčiom paeiti mzd iki LCC. Teko važiuoti apie pusvalandį ir eiti bendrai apie keturiasdešimt minučiu, su kūdikiu nešioklėje ir vaikais.
Užrišau stabiliausiu rišimu, kurį beveik nenaudojau, ir jau seniai, nes pasidarė nepatogu nešioti vaiką priekyje – ji jau gana aukšta ir dažnai ją reikia ištraukti ir leisti eiti pačiai. Tiesą sakant, skubėjau, rišimą nelabai gerai prisiminiau ir pradžioje truputi netolygiai įtempiau kairią juostą – vienas juostos kraštas gulėjo patogiai, bet kitas spaudė petį. Pakeliui bandžiau sureguliuoti, bet nelabai išėjo, kol neatsistojau ir neperrišau rišimo. Tada nešti buvo gerai – mano išvados – tokią vaikjuostę yra truputi sunkiau užrišti negu trikotažinę, kur nelabai svarbu, kiek įtemptas nešioklės kraštas, nes ji yra elastinga ir minkšta. Čia viską reikia daryti tiksliai
Užrišau mazgą ant nugaros. Kai reikėjo atsisėst autobuse, laukiau nepatogaus mazgo spaudimo. Tačiau nieko tokio neįvyko. Mazgas buvo daug minkštesnis ir mažesnis, beveik kaip pagalvėlė, sėdėt buvo labai patogu.
Šventėje paleidžiau mažylę ir tik į patį galą pririšau ją ant nugaros – planavom dar nueiti pas šalia gyvenančius klientus, pristatyti jiems prekes. Nusprendžiau dar kartelį išbandyti vaikjuostę. Rišdama mazgą ant krutinės pajutau, kad tai vis gi ne žakkardas – su žakkardine vaikjuoste galima buvo užrišti paprastą viengubą mazgą ir medžiaga laikėsi, šitą mazgą reikia prilaikyti. Užrišdama pajutau tą patį – rišti reikia tvirtai ir tiksliai, nes medžiaga yra visai neelastinga, po rišimo „užtempti“ jos ant vaiko nepavyksta. Bet pats rišimas įvyko ir nešioti ant nugaros sekėsi tikrai neblogai, nesunkiau negu su austa ir tikrai lengviau negu su trikotažinė.
Grįždama užrišau dvigubu kryžminiu, autobuse turėjau ištraukti į įdėti į vieną dalį gulint, nes pavargo ir norėjo žysti (pasislepėm nuo pašalinių), o lauke persodinau atgal, nes pabudo. Nešti buvo patogu ir nesunku, nesunkiau negu su paprasta vaikjuoste.
Išvados:
Vaikjuostė iš „marlinės“ medžiagos yra nebloga alternatyva karštom dienom. Ji yra pakankamai tvirta ir patogi. Tačiau nešant vaikutį su tokia vaikjuoste svarbu labai tiksliai, tolygiai pririšti vaikelį, jeigu nepavyksta ir atrodo, kad vaikjuostė spaudžia, geriau atrišti ir pririšti iš naujo, nes ji visai neelastinga. Dėl tos pačios prežasties, nors su ja laisvai galima nešioti naujagimį, bet būtų patogiau pradėti nešioti šiek tiek vėliau, nuo trijų mėn.
Įsigyti tokią vaikjuostę galima krautuvėlėje, taip pat įmanoma išbandyti per keliaujančio slingo seseriją.
Vasarinė vaikjuostė:
Prieš porą metų, ieškodama geriausios vaikjuostės aš pirmą kartą pamačiau vasarinę vaikjuostę, kuri kardinaliai skiriasi nuo įprastų trikotažinių ir austų žakkardinių vaikjuosčių. Ši vaikjuostė buvo pagaminta iš medvilnės, kuri angliškai buvo pavadinta „gauze“. Į lietuvių kalbą „gauze“ yra verčiamas kaip marlė, bet tai yra ne visai tas. Tai yra plona bet gana stipri medžiaga, kuri yra stipri, gerai paremia kūdiki, bet turi mikroskilučių, panašiai į mūsų marlę. Kadangi amerikiečiai yra tauta, mėgstanti šaltį ir vengianti šilumą, karštį, jiems tokio stilio vaikjuostė yra labai aktualu, dėl to tokios vaikjuostės yra labiausiai paplitę būtent JAV, ypatingai pietuose. Tačiau jos yra naudojamos ne tik vasarą. Žiemą tokia vaikjuostė geriau telpa po striuke, o mazgą patogiau paslėpti po drabužiais.
Tiesą sakant, aš labai kritiškai žiūrėjau į panašias vaikjuostės, kol nesužinojau, kad mano draugė, gyvenanti JAV taip pat gamina panašias. Kadangi ji pat yra patirusi nešiojimo mokytoja, du iš savo trijų vaikų išaugino vaikjuostėje, tokią vaikjuostę naudojo seniai ir jai pasiteisino, susidomėjau ir aš ir net gi pradėjau svajoti, kad galėčiau ir užsisakyti tokių vaikjuosčių į krautuvėle.
Tačiau, ieškodama parduotuvėje audinių nešioklei aš netyčia pamačiau lininį audinį, labai man primenantį tą, apie kurį ilgai girdėjau. Jis taip pat panašus į „marlę“, tačiau labai tvirtas. Po skalbimo jis suminkštėjo ir gražiai susitraukė, kaip šalikas. Iš tokios medžiagos pabandžiau sukūrti vaikjuostę, panašią į tą, kurią apie kurią skaičiau
Vaikjuostės išbandymas vyko Klaipėdoje, per vyro universiteto šventę. Užduotis buvo – patikrinti vaikjuostę su labai sunkiu kūdikiu – patikrinti ar sunku nešti ir ar patogu vaikui. Reikėjo nueiti iki stotelės, nuvažiuoti autobusu iki Studlando, po to pesčiom paeiti mzd iki LCC. Teko važiuoti apie pusvalandį ir eiti bendrai apie keturiasdešimt minučiu, su kūdikiu nešioklėje ir vaikais.
Užrišau stabiliausiu rišimu, kurį beveik nenaudojau, ir jau seniai, nes pasidarė nepatogu nešioti vaiką priekyje – ji jau gana aukšta ir dažnai ją reikia ištraukti ir leisti eiti pačiai. Tiesą sakant, skubėjau, rišimą nelabai gerai prisiminiau ir pradžioje truputi netolygiai įtempiau kairią juostą – vienas juostos kraštas gulėjo patogiai, bet kitas spaudė petį. Pakeliui bandžiau sureguliuoti, bet nelabai išėjo, kol neatsistojau ir neperrišau rišimo. Tada nešti buvo gerai – mano išvados – tokią vaikjuostę yra truputi sunkiau užrišti negu trikotažinę, kur nelabai svarbu, kiek įtemptas nešioklės kraštas, nes ji yra elastinga ir minkšta. Čia viską reikia daryti tiksliai
Užrišau mazgą ant nugaros. Kai reikėjo atsisėst autobuse, laukiau nepatogaus mazgo spaudimo. Tačiau nieko tokio neįvyko. Mazgas buvo daug minkštesnis ir mažesnis, beveik kaip pagalvėlė, sėdėt buvo labai patogu.
Šventėje paleidžiau mažylę ir tik į patį galą pririšau ją ant nugaros – planavom dar nueiti pas šalia gyvenančius klientus, pristatyti jiems prekes. Nusprendžiau dar kartelį išbandyti vaikjuostę. Rišdama mazgą ant krutinės pajutau, kad tai vis gi ne žakkardas – su žakkardine vaikjuoste galima buvo užrišti paprastą viengubą mazgą ir medžiaga laikėsi, šitą mazgą reikia prilaikyti. Užrišdama pajutau tą patį – rišti reikia tvirtai ir tiksliai, nes medžiaga yra visai neelastinga, po rišimo „užtempti“ jos ant vaiko nepavyksta. Bet pats rišimas įvyko ir nešioti ant nugaros sekėsi tikrai neblogai, nesunkiau negu su austa ir tikrai lengviau negu su trikotažinė.
Grįždama užrišau dvigubu kryžminiu, autobuse turėjau ištraukti į įdėti į vieną dalį gulint, nes pavargo ir norėjo žysti (pasislepėm nuo pašalinių), o lauke persodinau atgal, nes pabudo. Nešti buvo patogu ir nesunku, nesunkiau negu su paprasta vaikjuoste.
Išvados:
Vaikjuostė iš „marlinės“ medžiagos yra nebloga alternatyva karštom dienom. Ji yra pakankamai tvirta ir patogi. Tačiau nešant vaikutį su tokia vaikjuoste svarbu labai tiksliai, tolygiai pririšti vaikelį, jeigu nepavyksta ir atrodo, kad vaikjuostė spaudžia, geriau atrišti ir pririšti iš naujo, nes ji visai neelastinga. Dėl tos pačios prežasties, nors su ja laisvai galima nešioti naujagimį, bet būtų patogiau pradėti nešioti šiek tiek vėliau, nuo trijų mėn.
Įsigyti tokią vaikjuostę galima krautuvėlėje, taip pat įmanoma išbandyti per keliaujančio slingo seseriją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą