2012 m. balandis 10 d., antradienis

Trikotažinė vaikjuostė

Pati pirma mano vaikjuostė buvo pagaminta iš trikotažo. Tačiau ta medžiaga buvo per daug elastinga, ne praktiška ir vaikjuostė tiko tik pirmiems 6 mėnesiams. Nupirkta už 40 dollerių, ji grįžo į JAV už gal 6 - tokia tuo metu buvo tokios naudotos vaikjuostės kaina :).

Tačiau iš tikrųjų trikotažinė vaikjuostė yra visai neblogas variantas - ypatingai pradedantiems nešioti tėveliams ir ypatingai auginant labai mažą kūdikėlį.
Tai gi trikotažinės vaikjuostės privalumai:
a) Ji yra labai minkšta ir tinka jautresniam naujagimiui
b) Ją nebūtina labai tiksliai užsirišti - nes elastingą medžiagą galima šiek tiek pratampyti :)
c) Ją nebūtina nuimti kartu su vaiku. Tokią vaikjuostę galima kartą užsirišti ir dėvėti kaip tūniką, išimant ir įdėdant kūdikį kelis kartus.
d) Medžiagą galima surasti Lietuvoj, gaminasi nebrangiai :)
Trukumai:
a) Nors ryšimas nesudėtingas, jo reikia išmokti
b) vaikui paaugus, jį nešioti gali būti nebepatogu, nes elastinga medžiaga prasitampys, svoris nebebus pasikrstytas tolygiai. Dėl tos pačios priežasties yra sunkiau nešioti ant nugaros.
čia pavyzdžiui mano bandymas su moby wrap
http://www.mamosrankos.blogspot.com/2009/07/pristatom-vaikjuoste-moby-wrap.html

Reikalavimai vaikjuostei
a) Tokią vaikjuostę paprastai būna šiek tiek ilgesnė, apie penkis metrus.
b) Būtinai turi būti pagaminta iš 100% medvilnės, be lykros, bet turi būti truputi elastinga - vienu žodžiu trikotažas :)

Kaip tokią vaikjuostę gauti:
Galima įsigyti firmines:
c) Hoppediz "naujagimiams" čia: http://www.kenga.lt/category.php?id_category=13
Galima pasisiūt
Čia sunkiausia surasti gero 100% medvilnės trikotažo. Tai tikrai įmanoma, bet ne visada lengva. Parduotuvėje paprašyti penkis metrus medžiagos. Ir paprašyti pardavėją iš karto medžiagą sukirpti išilgai, kad gautumet du medžiagos gabalus - 5 metrų ilgio ir maždaug 60-70 cm pločio. Kraštus galima, bet nebūtina apsiūt, vaikjuostės vidurį galima papuošti aplikacija.
Mano "pagaminta" lietuviška vaikjuostė:
Rišimo instrukcijos lietuviškai yra čia:
http://mamosrankos.lt/vaikjuoste.doc
filmukai:
kaip užsirišti:


kaip įdėti naujagimį

daugiau rišimų:

2012 m. kovas 21 d., trečiadienis

parama mamai - gimties ar mirties namai?

Porą mėn buvo lakstymo laikas, tačiau dabar norėčiau trumpai pasidalinti išgyvenimais...

Norėjau prisidėti prie Nepalietiško gimdymo centro, arba priminio moterų sveikatos centro veiklos. Gimdymo centras yra tolokai nuo centro ir nuo rimtesnių ligoninių. Ten priiminėja tik natūralius gimdymus ir esant rimtiems komplikacijoms - ypatingai jeigu reikia cp - vežama į ligoninę. Dėl to norinčių ten gimdyti ne daug - dauguma nepaliečių kurios pasirinka ligoninės aplinką verčiau pasiskolina pinigų ir pasigimdo ligoninėje kur yra priejimas prie operacinės...

Daug daugiau moterų čia kreipiasi ne dėl gimdymo, o dėl kontracepcinių priemonių ir ankstyvaus aborto. Ir.. kaip Lietuvos valstybė stengiasi skatinti gimstamumą, Nepalo valstybės tikslas - atvirkščiai kuo labiau gimstamumą mažinti. Atrodo logiška - mažesnės šeimos, daugiau pajamų, sveikesnės mamos, laimingi vaikai, visiems gerai. Valio. Tačiau ne taip viskas paprasta. Mane kaip mamą glumina tas naujas, skatinamas požiuris į vaikus ir į mamas

Štai čia - vienasplakatų kurie kabo pas mus ligoninėje:

Užrašas - ar aš višta ar vyro žmona?

Pastebėkit, kaip kiaušinių - kūdikiu veidukai yra užmaskuoti - jie jau nebe kūdikiai - o monstriukai - kiaušinukai, kankinantys nelaimingą mamą, beverčiai...

Valstybės parama kontracepcijai suteikia naujas problemas mamoms. Iš mano mokytojos - akušerės/ginekologės klienčių - bent pusė kenčia negalavimus, susijusius su neštumo nutraukimu arba hormoninių kontracepcinių priemonių vartojimu. Kontraceptikai čia yra nemokomi, arba labai pigus. Pokelis tablečių mėnesiui kainuoja pigiau negu puslitrinis pakelis pieno. Vienas populiariausiu kontracepcijos būdų - progesterono injekcijos. Po tokios injekcijos moteris tampa nevaisinga tris mėnesius. Jos neturi gerti tablėčių ir galvoti apie galimą neštumą. Pats progesteronas kartais slopiną ovuliaciją, tačiau jis labiausiai veikia gimdos gleivinę tam kad būtų neįmanomas naujos gyvybės prisitvirtinimas prie gimdos sienelės. Vienadažnų komplikacijų - nuolatinis kraujavimas, nes gleivinė tiesiog neatlaiko stipraus hormoninių vaistų poveikio. Moteris ne tik praranda daugiau kraujo, ji taip pat turi problemų visuomenėje, nes nemažai hindų religijos žmonių (ypatingai kaime) tiki, kad mm metų moterys yra "nešvari". Ji negali miegoti vienoje lovoje su vyru, negali įeiti į virtuvę, kaimose moterys gyvena atskirose lušnose, kartais net lauko tualetė... Būna atvėjų kai po gimdymo kraujojanti moteris savaitę turėjo būti lauko tualetė kartu su naujagimių ir kitais mažiukais vaikais... Dabar įsivaizduokim, kad moteris kraujoja ne kelias dienas, o mėnesį arba trys... dėl vaistų, suleistu jos gerovei" ir "moterų sveikatos" naudai :((((

Mano pažįstama pacientė su tokia komplikacija gydymui gavo dar vieną kontraceptinių tablėčių pakelį. Su estragenais, kad atstatyti hormonų pusiausvyrą.. Tačiau kaimuose moterys dažnai neturi priėjimo prie med paslaugų, gydytojų - reikia daug valandų eiti iki artimiausio sveikatos punkto. Gavus vieną nemokomų vaistų dozė moteris gali kankintis dėl pasekmių ir tiesiog negalėti leisti sau pasiekti gydytoją ir susimokėti jo paslaugas...

Na ir paskutinis lašas
Tai įvyko prieš geras dvi savaites... Eilini kartą atėjau stebėti gydytojos darbo... Ji pamačius mane, apsidžiaugė, pakvetė mus visus (mane, mergaitės sesutės kurios ten dirba)... pažiurėti į aštuonių savaičių gemaliuką... Jis gulėjo mažas, baltas, spec dubenėlyje kartu su savo "nameliu". Mama kuriai vaistais iššaukė neštumo nutraukimą sedėjo kitame kambaryje, - sesutės, beveik paauglės susibūrė aplink dubenėlį, fotografavo mažiuką į telefonus... mamai matant......... Jis buvo panašus į šitą, tik nebegyvas....:


Visą kelią į namus braukiau ašaras... Į "mirties namus" po to nevažiavau mažiausiai savaitę.. Galvoje pradėjo suktysi mintis apie kitokį gimties/gimdymo/motinystės/šeimos centrą, kur vyrai yra mokomi mylėti savo žmonas, moterys yra mokomos mylėti savo kūnus ir savo vaikus, pažinti savo kūną ir savo vaisingumą... Galėtų gimdyti saugiai ir ramiai, gauti parama auginant vaikus.... Nežinau, ar tai ir liks tik mintis/svajonė.. Yra apie melstis..

2012 m. kovas 19 d., pirmadienis

ką dabar veikiu

Jau beveik pirmą nakties, dažniausiai tokiu laiku jau miegu. Tačiau šiandien kažkaip užsisedėjau ir pagalvojau gal reikėtų nors trumpai parašyti apie mus.

Pas mus viskas gerai. Vaikai sveiki laksto. Jau saulėta, jau šilta, net gi karšta. Kartais pykstu, kad per daug karščio, saulės ir dulkių :).

Aš po truputi studijuoju nėštumo ir gimdymo meną. Miegamojo staliukas lušta nuo akušerijos knygų, esu užsirašusi į dvėjus internetinius kursus - kaip busimoji doula ir midwife, skaitau, skaitau, lankau ligoninę, kur dabar stebiu gydytojos - ginekologes darbą. Susirašinėju su vietine akušerijos bendriją dėl galimos praktikos. Tuo pačiu metu balansuoju vaikų mokymą namuose, dukros burelius, vyresnio sūnaus mokyklą ir kitus šeiminius reikalus.


2011 m. rugsėjis 22 d., ketvirtadienis

Kathmandu - kontrastų miestas

Kaip ir dauguma Azijos miestų Kathmandu yra kontrastų miestas. Čia šalia šiolaikinio banko rūmų tiesiai gatvėj yra pardavinėjami devėti rūbai, priešais tiesiai lauke galima pavalgyti vietinių "koldunų" momo ant lėkštės iš lapų, arba papietauti prabangiam restorane. Važiuoti perpildytu tuk tuk arba įsigyti prabangią mašiną. Ir viskas vienoj vietoj :).

Nuotraukos:

Šitą vaizdą matau dažnai kai reikia važiuoti kur nors toliau, į miesto centrą. Vienoje upės pusėje - lūšnos, kitoje - reklama... "essential reading when you get to the top"




Galima pirkti naują mašiną

o galima keliaut kitokia priemone:


galit pirkti drabužius čia:


o galima išeiti į lauką ir apsipirkti pigiau :)

žodiu daug platesnis pasirinkimas :)

2011 m. rugsėjis 20 d., antradienis

Žemės drebėjimas

Kai manęs paklausdavo, ar man patinka gyventi Nepale, visada pasakydavau - patinka, kol nėra žemės drebėjimo. Iš tikrųjų Nepale yra kalnai ir žemės drebėjimai nors būna, bet ne taip dažnai. Statistiškai kas 70 metų žemė dreba rimtai ir paskutinį kartą tai įvyko 1934metais. Dėl to kyla nemažai spekuliacijų tema "a vdrug" ;). Katmandu mieste klęsti spec emergency rinkinių, apsisaugojimo priemonių, signalizacijų prekyba. Ir žinoma, visi, ypatingai užsienėčiai truputi bijo...

1934metų žemės drebėjimasDėl to kai ramų sekmadienio vakarą pradėjo drebėti namai, visi išsigando nejuokais. Aš tuo metu buvau virtuvėj, ką tik suplakiau savo pirmąjį tikrąjį sviestą, ruošiausi kepti blynelius... Staiga pamačiau, kaip dreba vanduo akvariume, pagalvojau - mano 4 žuvytės kažkaip per aukštai šokinėja... Tada išgirdau koridory savo vyrų šauksmą - ŽEMĖS DREBĖJIMAS! ir pamačiau kad jau ne tik žuvytės, bet ir stalas rimtai šokinėja vietoj... Vibravo grindys...

Taip vėliau atrodė tas stalas. Labai sunki marmurinė plyta jau buvo skilusi prieš tai, vibracija nustumė ją į šoną.


Išlėkiau į koridorių ir pamačiau atviras duris. Visi inkstinktai šaukė kad reikia lėkti lauk. Bet viršuj buvo mano mergytės, jos tuo metu maudėsi vonioj. Tačiau vis gi išskridau į lauką. Ir gerai padariau, nes pamiršau, kad laikau mažutį ant rankų... Vyras jau buvo už vartų. Atidaviau jam mažylį ir išlekiau atgal. Kartu su manim bėgo Santoshi, mūsų sekmadienio padėjeja - studentė. Lekėm kartu, ji šaukė - Aliona! Nuogos mergytės jau buvo koridory. Grėbem jas ir jau mes už vartų. Pakeliui prigrebiau vieną savo slingą, užkluoti nuogą vaiką... Jau saugu. Lyg viskas aprimsta, bet neaišku, ar dar dreba žemė, nes dėl įtampos dreba kojos... Tik per langą matosi, kaip svyruoja lempa.

Kai viskas truputi aprimo, Santoshi (ji pasirodė drąsesne už mus visus), nulekė į namus pasiimti drabužių mergaitėms. Mes dar pusvalandį buvom lauke. Kartu su kaimynais. Visi bijojo, kad banga pasikartuos.

Po to grįžom namo. Meldemės. Aliona daugiau už visus - niekada nemačiau kaip mano dukra rimtai meldžiasi.. Po to nuvedžiau juos į parduotuvę, nes vis galvojau, kad lauke saugiau - o vyras vis dar ruošėsi antram smugiui, pakavo maistą, pasus ir vaikščiojo kieme su motocikliniko šalmu ant galvos :).

Žemės drebėjimas nepasikartojo, pasirodė, kad buvo trys bangos, bet epicentras buvo labai toli nuo mūsų, dėl to mes nieko nejautėm. Mums pasekmių nebuvo, tik kad negalėjau užmigti naktį ir peršalau, nes visi miegojom svetainėje, kuri yra arčiausia išėjimo. Bijojau uždaryti durų nuo skersvėjo, nes bijojau, kad stiklinė duris gali nukristi ant mūsų.. Tai gi nukentėjom daugiau nuo baimės negu nuo pačios nelaimės. Yra apie ką susimąstyt ;)

Pačiame mieste žuvo 5 žmonės - miesto centre nugriuvo UK ambasados siena