Vežimėlio išbandymas

Vežimėlio išbandymas

Vaikui sukakus 1,5 metų, pirmą kartą išbandėm vežimuką. Tiesiog.. šiek tiek laiko galvojau, kad gal ir smagu būtų kartais ją pavežti, ir vaikams būtų pramoga, Bige per Kalėdas radom tinkamą – nebrangų ir labai kompaktišką, lengvą skietuką ir šiandien pirmą kartą jį išbandėm.

Tai gi.

Užduotis:

Nueiti su vaikais į parduotuvę J

Turim:

Vieną skietuką

Trys vaikai: 1,5; 4 ir 6metai

Atstumas –mzd 500m

Apsunkinančios aplinkybės – šaltis ir sniegas.

Kieme mažoji ne labai drąsiai sutiko važiuoti... dar nedrąsiau pasijautė, kai pradžioje teko truputi pavažiuoti per sniegą iki keliuko... ir tik tada aš pastebėjau, kad savo tašytės su skara – slingu aš nepasiėmiau... dabar jau atgal kelio nebuvo...

Užduotis numero 1 – nueiti iki PC ir nuimti pinigus – įvykdytas, ir net labai puikiai, mažoji džiaugėsi nauja transporto priemone, aš – lengvumu ;)

Uždotis numero 2 – reikėjo užeiti į paštą, nusipirkti voką. Tai buvo truputi sunkiau, nes paštasyra ant kalniuko, ten veda laipteliai... ir daug sniego... palieku vežimą su vaikais apačioje, pati grėbiu Aniutą, abi lekiam į paštą... labai greitai grįžtam... ir tik spėjam pamatyti, kaip Boris rieda su vežimėliu nuo kalniuko (tas buvo pakankamai aukštas)...... reiškia visgi galima buvo vežimėlį užkelti ir ant to kalno.... . Užduotis atlikta, su nuotykiais, bet gera pabaiga ;)J

Užduotis numero 3 – nueiti į IKI. Laikas – apie 6, kaip tik visi grįžta iš darbo, PC pilnas žmonių. Ateinam iki durų. Su 2 vaikais atidaryti sunkias duris ir praeiti, netrukdant kitiems yra ne labai sunku, su 2 vaikas ir vežimuku – keblu. Vežimėlio ratai už kažką užsikabina tarpdury, vežimukas trumpam užstringa, kažkas stebisi – kiek vaikučių... oh...

Ateinam prie vežimų, atsisakau dalyvauti žaidime (gaila berniuko, dalinančio lankstinukus, bet dabar ne tas galvoj)... Borisas priprato važiuoti „mašinoje“. Tačiau aš turiu vežimuką, jo taip nepaliksi... Boriska jau beveik verkia... perduodu vežimuką Alionai, pati stumiu mašiną...

Apsipirkę privažiuojam prie kasos, eilėje Aniuta labai užimta – plėšia maišiukus, pritvirtintus apačioje. Bandau išsirinkti maišiuką, tuo pačiu metu neleisti dukrai jų imti, pakelti jau nuplėštus ir mielai atsiprašyti kasininkės... Kitoje pusėje susidedam viską ir einam namo....Jau po kasos, kol aš sukraunu daiktus Aniutai pasidaro karšta, ji pajaučia savo laisvę ir nuima kepurę bei pirštines, taip makaluoja kojom, kad bijau, kad tuoj nukris ir batai :D

Pakeliui jau nebeužeinam į mažąją parduotuvę, kur pripratau pirkti pigesnius pieną ir kiaušinius, nes su vežimu ten tiesiog nepraeisi, o nuotykių šiai dienai jau užtenka.

Laiptinėje surenku vežimą, įteikiu maišą Alionai (ačiū Dievui, pirkom nedaug), mažoji lipa laiptais pati. Pakeliui sutinkam Beną, jis užnešą vežimuką, aš padedu mažylei užlipti į penktą aukštą.

Finito. Mes namuose.

Išvados

Vienai, be kitų vaikų pagalbos su vežimėliu būtų tikrai keblu apsisukti. Žinoma vežti yra lengviau negu nešti, tačiau buvo kelios vietos, kur mes net ir su skietuku tiesiog nesugebėjom užeiti. Kai kurie reikalai tiesiog liko nepadaryti. Tai gi, mano nuomone - paaugės vaikutis, geroj nuotaikuoj jau drąsiai sedės vežimėlyje, su juo gan patogu eiti didesnį atstumą nuo namų, geru keliuku, tačiau aktyviai nepriklausomai mamai gera nešynė yra būtina :)