Tarp darbų net nepastebėjau, kaip užaugo mūsų pagrandukė. Mažylė jau gerai vaikšto, truputi kalba, pati valgo ir jau per puse lupų pradedam kalbėti, kad greitai, jau labai greitai, kitą rugsėjį mažylė keliaus į darželį, o mamytė turės eiti į darbuką.Nešioklę mes daug naudojame lauke, kai reikia kažkur išeiti (vis žadėjau nusipirkti vežimuką, bet taip ir nenupirkau - pasirodė mums nebūtinas daiktas, kurį nustūmė kiti, aktualesni poreikiai). Namuose nešioklės guli spintoje, ištraukiu kokią nors kai skubiai reikia ką nors padaryti, o mažylė yra ne nuotaikoj - ką tik pabudo, arba blogai jaučiasi.
Norėjau parašyt mūsų atsiskyrimo istoriją.
Nuo pat pradži
os visur visada buvome kartu. Kartais ji truputi pagulėdavo atskirai, kartais palikdavau ją miegančią, bet kai ji nemiegojo ir norėjo būti nešiojama (o tai buvo dažniausiai) džiaugiausi galimybe užsiimti namais kartu su lėlyte. Kartu mes džiovinom skalbinius lauke, ėjom apsipirkti, tvarkėm namus ir ieškojom naujų namučių Klaipėdoje, kai turėjom kraustytis iš Šilutės. Kartu ėjom į rugsėjo pirmąjį naujoje sūnaus mokykloje, kartu vedžiau vaikus į darželį...Kartu gaminom valgyt ir rupinames namais..
Kol vieną dieną mažylė išmoko... ropoti. Ir atrado nepakartojamą, naują, pasaulį, kuriame judėti ji gali ir pati - be mamos ir tėčio pagalbos. Aš neatsimenu, kaip tai įvyko, tačiau gerai prisimenu tą keistą jausmą, kai supratau, kad man nebereikia visą laiką nešioti ekstra 4-5-6-7 kg nešulėlį, kad mano rankos laisvos - tai atsitiko kai mažylei buvo 8-9 mėnesiai. Kaip rašė amerikiečiai - vaikas turi būti nešiojamas nine months in - nine out - 9 menėsius pilvuke, ir maždaug tiek pat - nešioklėje ant mamos...
Nuo jos 9 mėnesi
ų nešioklės po truputi tampa naudojamos daug rėčiau. Mano mylimiausias maya wrap slingas po truputi pradeda keliauti per mamų rankas.. O mažoji.. dar po kelių mėnesių išmoko.. vaikščioti... Atsimenu tokį atvejį - mažąjai truputi virš metukų, vasara. Parduotuvėje aš ištraukiau ją iš nešioklės ir vežiojau parduotuvės vežime. Po visko norėjau vėl įdėti į slingą, tačiau ji pakelė tokį triukšmą, kad išsigandau, kad kas nors iškvies policija - mama žaloja vaiką :)))) Leidžiau eiti pačiai. Iki namų - 15min pėsčiom. Ėjom gal pusvalandį, gal ilgiau. Kol pagaliau pasekėm tikslą :). Mažoji visą kelia ėjo su manim :)Visą Aniutos kūdikyste laikiausi prielaidos, kad mamos neturi atskirti nuo savęs vaikų. Gal būt truputi švelniai paskatinti, jeigu mato, kad jau laikas, bet niekada neatskirti per prievartą. Tačiau ir nelaikyti jų, kai vaikai yra pasiruošę atsiskirti - nelaikyti jų prie savęs jėga. Ir ankstyvas atstūmimas ir vaiko laikymas per prievartą gali sužaluoti mažylį, jį laikyti reikia švelniai, mokytis klausyti ir girdėti jo besikeičiančius poreikius. Manau, kad kol kas tai mums pavyko. Tikėkimes, kad pavyks ir toliau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą