courtesy to Amanda Greavette |
Per paskutinę savaitę stebėjau su gimdymu susijusius įvykius Lietuvoje. Jeigu kas nesiekė, čia yra vienas iš trumpų siužetų šia tema:
siužetas
Stebėjau tyliai, nes informacijos apie patį įvykį turėjom labai mažai ir buvo pakankamai pasisakusių. Aš pati labiausiai pritariu psichologės Sigitos nuomonei, ja dalinausi čia. Lietuvos dulų asociacija taip pat išplatino pranešimą, su kurio sutinku iš dalies, truputi vėliau parašysiu kodėl. Iš tikrųjų turbūt ir toliau tylėčiau jeigu bendramintės nebūtų paprašę pasidalinti profesionalia nuomone, taip pat pasidalinti kaip šią situaciją spręstumėm užsienyje.
Tai gi nuo pradžios :). Aš dirbu trečio laipsnio ligoninėje, dažniausiai gimdykloje, kartais skyriuose. Tai yra didelė ligoninė, per metus pas mus gimsta apie 5000 naujagimių. Akušerinis darbas vyksta šiek tiek kitaip negu Lietuvoje, mes dirbame tik 12 valandų per dieną, vienai moteriai aktyviam gimdyme skiriama viena akušerė. Gydytojai dalyvauja gimdyme tik jeigu reikia papildomos pagalbos - pvz instrumentinio įsikišimo. Mūsų ligoninė randasi pietryčių Londone. Čia didžiausia koncentracija emigrantų iš įvairių šalių - esu palydėjus į gyvenimą įvairių tautybių naujagimius, nuo nigeriečių iki Rumunijos čigonų. Būna visko, tačiau mums dar neteko per prievartą laikyti moterį ant stalo ar kviesti jai pareigūnus.
Civilizuotame pasaulyje yra plačiai paplitusi savoka kuri angliškai vadinasi "women centred maternity care", lietuviškai "į moterį orientuota nėštumo/gimdymo priežiūra". Esmė yra tame, kad nėštumo ir gimdymo priežiūra yra pritaikyta individualiai moteriai, intervencijos nedaromi be moters sutikimo, ji aktyviai dalyvauja sprendimuose. Ši praktika yra remiama įstatymais. Jeigu procedūra yra atliekama be moters sutikimo, tai galima klasifikuoti kaip "battery" arba užpuolimą. Dar studentavimo metu į atminti įkrito tokia situacija - moteris pagimdė gimdymo centre, tačiau neleido patikrinti ar yra plyšimų. Neleido prie savęs prisiliesti, nes tarpvietė buvo jautri po gimdymo. Akušerė bandė įkalbėti, pasikvietė kolegą, po to moterį pervedėm į gimdymo skyrių (aukštos rizikos), ten su ja bendravo jau gydytojas. Nesusikalbėjus teko vežti į operacinę ir daryti nejautrą, kuriai moteris sutiko, kadangi vistiek jautėm pareigą saugiai sutvarkyti plyšimą.
Neseniai teko prižiūrėti moterį, kuri turėjo labai detalų gimdymo planą. Ji buvo kategoriškai nusiteikusi prieš profilaktinius antibiotikus sau ar naujagimiui. Pagal mūsų gaires mes reguliariai suleidžiame profilaktiškai antibiotikus jeigu po vandenų nuleidimo praėjo 24 valandas. Kartais jeigu yra daugiau rizikos faktorių, antibiotikai yra suleidžiami ir naujagimiui po gimimo, net jeigu naujagimis atrodo sveikas. Taip daroma, nes kūdikio susirgimo požymiai gali atsirasti per vėlai kai lygą įveikti bus jau labai sunku ar neįmanoma. Tam kad moteris galėtų priimti informuotą sprendimą mes kvietėme pokalbiui neonotologą. Po pokalbio šeima sutiko su mūsų rekomenduojama priežiūra.
Vakaruose yra keletas garsų bylų, laimėtų po prievartos gimdymo metu. Viena žymiausių JK, tapusi precendentų yra ši: 36 savaičių nėščia serganti preeklampsija moteris atsisakė cezario pjūvio, nors dėl jos lygos tęsti nėštumą buvo grėsminga ir jos ir kūdikio gyvybei. Medikai per teismą gavo leidimą operuoti. Po priverstinės operacijos moteris grįžo namo ir padavė į teismą dėl neteisėto užpuolimo. Ji laimėjo bylą. Kadangi ji buvo sąmonėje ir galėjo priimti sprendimus dėl savo priežiūros, net jeigu tie sprendimai yra nesaugus ar nelogiški. Negimęs kūdikis ES įstatymuose neturi "asmens" statuso, dėl to nėščiosios moters interesai yra keliami aukščiau negu jos negimusio naujagimio. Tai gi per prievartą jokio gydymo skirti negalima, net jeigu tai yra grėsminga vaisiui.
(nuorodą į teismo sprendimą )
Idomi yra JAV patirtis, kai jauna moteris padavė į teismo dėl neteisėtos epiziotomijos atlikimo - video buvo paviešintas youtube
Dėl šios bylos gydytojas nebepraktikuoja akušeriją, moteris gavo kompensacija:
Tai gi moteris net gi gimdymo metu turi teisę į pasirinkimą ir gali sąmoningai atsisakyti bent kokių veiksmų net jeigu tai gali pakenkti jos arba negimusio kūdikio sveikatai. Čia aš labai pritariu dulų asociacijai.
Tačiau mes nežinome ir greičiausiai jau nebesižinosime visos situacijos ir gimdymo aplinkybių. Yra labai rietų atvejų kai dėl ligos - pvz dėl deguonies smegenims stokos sepsio arba ūmios pre-eclampsijos atveju moters psichologinė būklė pablogėja tiek, kad ji nelabai suvokia kas vyksta aplinkui. Ji gali būti itin agresyvi arba sumišusi. Tam tikra prasmė dėl tokios psichologinės būsenos moteris negali pati priimti sprendimų ir jai būtina pagalba ir galimas net fizinis sulaikymas. Tačiau net ir tokiu atveju grubi fizinė jėga būtų pateisinama tik kraštutiniu atveju. Daug žmonių gimdykloje (net dešimt mūsų atveju) dar labiau suerzintų, išgąsdintų, sumištų moterį ir ji būtų dar labiau suerzinta, dar labiau jaustų kad turi apsiginti. Gali būti labiau pateisinta strategija užtemdyti kambarį, palikti vieną - dvi švelniausias akušerės, kurios galėtų atsisėsti šalia ant grindų ir ramiai kalbėti. Paklausyti tonus rankiniu prietaisu galima ir ant grindų. Tyrimą per makštį galima atidėt ne bent reikia skubėti dėl rimtų klinikinių priežasčių (kraujavimas, retėjantys kūdikio širdies dūžiai).
Deja mes nežinome šios moters aplinkybių, jos psichologinės būsenos tą dieną, mes nežinome ar iš tikrųjų buvo pavojus moters ir kūdikio gyvybei bei aplinkiniams. Dėl to neįmanoma pasakyti, ar panaudota jėga buvo teisėta ar adekvati. Įvykio filmavimas ir paviešinimas buvo neetiškas. Taip pat manau yra neetiška dabar skatinti moterį ir jos šeimą prabilti. Nes šio trapiu laikotarpiu jie turi teisę į psichologinį saugumą ir savo asmeninio gyvenimo privatumą, kuris jau buvo gerokai pažeistas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą