apie kūdikio vieta pasaulyje :)

Kiekviena mama-veteranė, auginusi kūdikį prieš 10-15 metų ir dabar pastebi, kaip pasikeitė gydytojų rekomendacijos laikui bėgant. Atrodo, kad patys medikai nežino, kas yra gerai... nes jų patarimai taip greitiai keičiasi. Specialistų rekomendacijos keičiasi visą laiką, knygos prieštarauja viena kitai ir mamoms yra tikrai sunku surasti tą teisingą vaikų auklėjimo būda.

Sau asmeniškai nusprendžiau taip - evoliucija aš netikiu, bet tikiu, kad žmogus kaip ir bent koks kitas organizmas turi t.t. dėsnius, taisykles pagal kurios gyvena, gyveno nuo pradžios ir turi gyventi. Kiekvienai gyvai būtybei yra būdingas t.t. gyvenimo būdas, būdas kaip jis gimsta, auga, augina jauniklius. Taip pat kiekvienos rušiės mažyliai nuo gimimo žino, ko tikietis iš savo aplinkos ir tėvų. Pvz guppy žuvytes nesitiki sutikti savo mažylius, nes gamtoje taip nebūna, dėl to jos savo vaikus tiesiog laiko planktonu ir surija; kengūros naujagimis vos gimus tikisi surasti mamos kailiuką, lipti į sterblę ir pakibti ant spenelio..


Taip pat turi būti žmoguje tam tikras kūdikių auginimo būdas, kuris yra tiesiog būdingas mums kaip rūšiai. Kuris nepriklauso nuo mokslinių teorijų ir mąstančių vyrų nuotaikos... Dėl to ir yra taip dažnai žiūrima į tuos "laukinius" žmones džunglėse, nes bandoma įžvelgti, kur mes būtumėm be tų protingų vyrų - teoretikų, pagal kurių uždaigas mes turim šokti.

O tiesa labai paprasta, tam kad žinoti kaip auginti mažylį dažnai užtenka įsiklausyti save ir įsižiurėtį į naujagimį. Ką tik gimęs naujagimis, jeigu jis iš karto neatiduotas mamai verkia, riečiasi, traukia rankytes į šonus, jeigu jam tuo metu duoti pirštą, jis įsikibs taip, kad bus sunku atsikabint.

Ant mamos krutinės iš karto nurimsta ir ramiai apsižiūri, pats gali surasti krūtinė ir pradėti žysti...

Pati mama tuo metu trokšta būti su vaiku, kas patyrė tas pirmas sekundes su savo dar nuogučiu naujagimiu, įsimena jas visam gyvenimui. Iš karto po gimdymo užmigti neįmanoma, net jeigu kūnas yra išsekęs, miegoti nesinori, o norisi kuo daugiau bendrauti su savo mažyliu..

Išėjus į lauką su vežimėliu dažnai mama atranda, kad mažylis tiesiog nenori gulėti atskirai - ji nuramina tik dažnas judėjimas (ar ne taip jis judėjo kartu su mama mamos pilve) ir čiulpimas. Ar tai neparodo, kad naujagimis trokšta būti ant rankų, jausti mamos žingsnius, būti prie krūties?

Pirmas mamos impulsas, matant verkantį kūdiki - pasiimti sau, paguosti, priglausti prie kruties. Dėja, lauke, su didžiuliu - vežymėliu - lova ant ratu, prie žmonių tai yra ir atrodo neįmanoma, nes tiesiog pas mus taip niekas nedaro :((((((((((...

Tačiau pati gamta, pti pirmieji kūdikio ir mamos impulsai mokina mus, kad turi ir turėjo būti kitaip, kūdikio vieta yra mamai ant rankų ir prie krūties. Taip buvo tūkstantmečius iki mūsų, taip ir dabar auga dauguma pasaulio kūdikių ir šitas dėsnis ne priklauso nuo filosofų filosofijų, psichologų psichologijų ir kitų protingų vyrų ir moterų samprotavimų, nes taip tiesiog yra ir turi būt.