2009 m. birželio 7 d., sekmadienis

kaip mus su Aniuta apstumdė


Šito gyvenime dar nebuvau patyrusi, iki šiol netikiu, kad taip gali būti.

Viskas prasidėjo nuo to, kad aš ištrukau iš namų - vyras žadėjo grįžti vielai, šaldytuvas tuščias, Boris užmigo pietų miegelio, vaikai žiūrėjo mėgstamą filmuką, o aš nusprendžiau ištrukti nusipirkti ko nors vakarienei.

Prie parduotuvės sugalvojau nuvažiuoti vieną stotelę iki turgelio. Nusipirkau talonėlius. Kai važiavau atgal autobuse buvo daugiau žmonių, kadangi mažoji buvo ant nugaros vaikjuostėje, stovėjau prie pat durų, pergyvenau, kad jos kas neužgautų. Apie talonėlį net negalvojau, kadangi iš karto turėjau lipti ir buvo daug žmonių, su mažąja vis tiek nepraeiti iki komposterio. O veltui... :)

Mano stotelėje mus jau lauke žmones tamsiai mėlynais kostiumais ir su kasos aparatais ant kaklų :). Atrodė įspūdingai - kaip FBI. Man suspaudė širdį, bet aš džiaugiausi, kad išlipu... Bet pasirodė per anksti.... Norėjau išlipti ir per juos praeiti į gatvę, tačiau karingos išvaizdos senutė - kontrolierė manęs nepraleido, o atvirkščiai jėga stumdė manę atgal į perpildytą autobusą.... Tuo metų galvojau tik apie mažylę, nes stumiant mus į autobusą ji galėjo ją sužeisti ir apie savo vaikus, kurie liko vieni namuose..... Nežinau iš kur atsirado jėgos ir užsispyrimo - aš vis dar per jėga ėjau į priekį. Moteriškė stūmė toliau, stūmė labai stipriai, sušaukiau - pas mane vaikas už nugaros... atsakymas buvo --- ne reikia su vaikais autobusais tąsytis.... bet atrodo ji tik dabar pastebėjo Aniutą...

Aš vis gi išlipau iš autobuso... moterėlė liepė - stok čia -- aš atsisukau ir išėjau... labai pykau, ne vieno karto su manim taip grubiai nesielgė... kai baigėsi pyktis, prasidėjo ašaros... po to - kaltės jausmas, juk tikrai važiavau be bilieto...

Tačiau ne karto dar niekas netikrino žmonių, išlipančių iš autobuso... o aš žinau kas tai per žmones, suradę silpniausi jie spaus iki galo ir neklausys tavo paaiškinimų.... Kartais manę taip jau užlaikė kai buvau nėščia... neėjo paaiškinti nei tai, kad kioskas buvo uždarytas, nei tai, kad autobuse bilietų nebuvo, o aš su 7mėn pilvukų negalėjau eiti per žmonės ir prašyti parduoti man talonėlį.... kai pasakiau, kad nėščia, man atsakė, kad mano vaikas bus vagys... dėl to šį kartą nuo kontrolierių lėkiau kuo toliau...

5 komentarai:

Rūta rašė...

Kraupu!!! Skaitant taip pyktis sukilo, atrodo sumalčiau tiems kontrolieriams marmuzę!

Natalija rašė...

na matai, juos galima iš dalies suprasti - jie turi nežmonišką darbą ir nelabai turi priemonių tą darbą atlikti, dėl to nervinasi... plius mūsų visuomenėje žmones nepriprato, kad moteris gali turėti kūdikį ne vežyme, o ant rankų.. tai gal nematė... bet manau vis tiek neturi teisės fiziškai smurtauti :/ esu dėkinga tos kontroliorių grupės vyrams, kad nepadėjo jai ir leido man išeit

xena rašė...

siaubas... matyt kad tikrai vaiko nepastebėjo, bet tarp tokių tikrai nesijauti saugi..

Vaiva rašė...

Aš manau, kad tikrai vertėjo sekančią dieną kreiptis į autobusų parką, surašyt oficialų skundą ir t.t. Viršūnė viskam, tai moteris su kūdikiu jau ir autobusu nebegali važiuot...

Gozz rašė...

nematau priezasties piktintis.
niekas manes nera stumdes nei su vaiku,nei be vaiko,nei su lagaminu.
kotrolei neidomu tavo tases ir krepsio turinys.jiems reikia bilietelio.tik mazo popieriuko.
kaip suprantu is straipsnio apie bilieto rodyma net neina kalba.apie verzimasi i prieki,ieskojimas uzuojautos,kad va as su vaiku.tai vaziuokit kad ir su zalciu ant kaklo,kontrole prasys bilieto,o ne zalcio paso.
tai darykit isvadas.