Kūdikiams yra labai svarbu būti šalia mamos, jiems būtinas mamos fizinis artumas - jie turi būti ant rankų, supami, mylimi. Kai jie pradėda vaikščiuoti, jie daug tyrinėja aplinką, vėl gi nepaleisdami iš akyračio mamos. Po to ateina veiklos metas, vaikas kažką išmoksta ir nori, labai trokšta VEIKTI. Vienintelė problema su šiuo troškimu yra tai, kad jis dar nemoka nukreipti savo veiklą tinkamą vagą, daryti tai, kas yra naudinga, o ne kenksminga, vaikas tampa vietiniu uraganu, cunami:)
Kai aš atsisuku prie kompjuterio, per 20-30 minučių namai tampa tikru chaosu - per tą laiką vaikas spėjo išpilti pieną - norėjo sau įsipilti :), įbarstyt žemė iš gėlių į kitų gėlių vandienį, po to viską išpilti ant palanges ir mano lovos, išsiteplioti ir nusirengti.... Bet užtenka man atsitraukti nuo kompjuterio ir eiti plauti grindis, kai situacija pasikeičia. Iš nevaldomo viesulo jis tampa mano pagalbininku. Paskutinį kartą nusprendžiau perplauti su kampine kilimus, prisirišau Aniutą ir ejau plauti. Žinoma, Borisas iš karto prisijungė. Paemė savo kampinė, pradžioje pylė iš jos viską ant grindu.. po to parodžiau, kaip reikia ją gręžti, ir mano vaikas pasirodė labai gražiai gręžė kampinė ir kartu su manim plovė grindis. Net nesitikėjau, kad jis tai sugebės.
Šiandien virtuvėje jis maišė blynų tešlą, nešiojo lekštutes, vakar nunešė ant stalo lekštes su makaronais (mes pietaujam svetainėje) - ir ne viena ne nukrito bei neišsibarstė! Vaikas buvo linksmas ir patenkintas...
Aš tikiu, kad toks amžiaus tarpas taip pat turi savo prasmę. Jeigu įsivaizduotumėm save prieš kelis šimtus metų, kai pagrindinė veikla yra fizine, mamos daugiausiai užimtos kažkur namu ruošoje, virtuvėje, laukose, būdamas šalia vaikas mokasi dirbti, daryti tai, ką daro mama arba tėtis, prisijungti prie savo šeimos veiklos. Yra labai svarbu tinkamai įvertinti šį amžiaus tarpą ir neušgęsinti vaiko trokškimą mokytis, nukreipti jo energiją tinkamą vagą. Tada ir vėliau jis į darbus žiurės kitaip, ne kaip į vargą, o kaip į gyvenimo būdą, tiesiog kitą veiklą. Su juo bus lengviau susitarti dėl kasdieninių darbų namuose, galiausiai jis augs laimingesnis :)
Dėl to dabar, kai mano mažyliai užsuka į virtuvę ir paklausia - mama, kuo tau padėt - aš neišvarau jų iš virtuvės, o pasistengiu sugalvoti jiems "darbo" arba šiaip veiklos.
4 komentarai:
"Dėl to dabar, kai mano mažyliai užsuka į virtuvę ir paklausia - mama, kuo tau padėt - aš neišvarau jų iš virtuvės, o pasistengiu sugalvoti jiems "darbo" arba šiaip veiklos."
Labai teisingai. Cia buvo bene vientele auklejimo klaida, kuria padare mano anyta:-)
... ir mano mama :))
Teisingai! Ir aš tokia taktika naudojuosi - nors savo vaikų neturiu, bet svetimus visada įtraukiu į veiklą :) Vakar turėjau svečių ir mažytę dar ne visai dviejų metukų lėlytę - tai mes labai sėkmingai užnešėm laiptais stiklinę, ir jos akys bei išraiška sakant 'aš padėjau!' buvo neįkainojama :)) Vaikas laiptais lipa vos vos, atsiremdama, vienoje rankoje mano ranka, kitoje stiklinė, bet užtat kokį autoritetą įgyjau :D
Manau, kad mažų vaikų pratinimas būti virtuvėje yra natūralus dalykas. Aš taip pat stengdavausi nuo pirmų dienų viską rodyti ir pasakoti, ką mamytė daro, kad paūgėjusi mergina viską žinotų.
Rašyti komentarą