Nepalas - poreikiai ir svajonės

Kai mums pasiūlė važiuoti į Lietuvą, mūsų misijos vadovas planavo, kad aš užsiimsiu vaikų namų kūrimu. Taip jiems atrodė logiškiausia - juk aš turiu savo gausią šeimą. Tačiau kol buvome ten, daug kas pasikeitė ir vadovų planuose ir mano širdyje.. Kai jieh atvažiavo į Katmandu ir planavo pradėti vaikų namus, jie gyveno mūsų namuose, pas mus buvo jau penki mažiukai, dičkiai dar nieko nelankė (nesusiorientavom dar kur juos leisti), bei naujagimis ant rankų. Matant kaip aš tvarkausi su savo "chebra" :) jie nusprendė, kad dar vienų (be savo) vaikų namų gal vis gi dar nepatempsiu :))

Gyvenimas ėjo ir aš pradėjau vėl domėtis tuo, kuo domėjausi iki sprendimo važiuoti svetur... Mamos, kūdikiai, nešioklės žindymas... pamačiau, koks nesaugus čia yra gimdymas.. o vėliau - koks nesveikas požiūris į mamas, kūdikius bei vaikus, tėvystę apskritai....Ir kaip net tiesiog keičiant požiūrį būtų galima išvengti daugelio tragedijų - mūsų laikais Nepale kasdien miršta apie 12 mamų dėl priežasčių susietų su nėštumu, gimdymu bei motinyste :(

Didžiulį dalį tų tragedijų galima būtų išvengti tiesiog keičiant žmonių širdys... Vienam kaimelyje moteris stūmė jau daug valandų ir šalia esantis misioneriai prašė giminės vežti mamą į ligoninę. Tačiau anyta (vyro mama dažnai yra tikroji šeimos galva) pareiškė, kad gimdymas visada užtrunka ir vežti mamą į ligoninę uždraudė... vaikas gimė nebegyvas, mamai, jaunai moteriai išsivystė fistula - komplikacija kurios metu moteris negali laikyti šlapimo... Pasaulyje kur operacijai nėra pinigų, nėra higieninių įklotų o šlapimo kvapas - ritualinės nešvaros ženklas tokia moteris yra atskirta nuo visos visuomenės...ir tampa "žemesnė kasta"..

Kitoj vietovėj moteris stipriai kraujavo po gimdymo. Ligoninėje. Bet gydytojai neturėjo kraujo perpilimui. O giminės atsisakė jo duoti - jeigu aš duosiu kraują, man svaigs galva - pasakė vyras kai medikai kreipėsi į jį pagalbos..... moteris mirė...

Kvalifikuotos pagalbos trukumas - kita priežastis, kodėl kūdikiai ir mamos miršta. Dauguma nepaliečių gyvena kalnuose, kaimeliuose iš kurių yra labai toli keliauti iki artimiausios ligoninės arba bent medicinos punkto. Kelionė iki gydytojo kainuoja šeimai daug pastangų bei pinigų, dėl to yra dažnai delsdama iki paskutinių. Kadangi kūdikiai bei mamos dažnai nėra vertybė - jie nukenčia pirmiausia.

Dar viena priežastis - vyrai neapsaugo savo žmonų. Nepale, ypatingai kaimuose moterys nėra silpnoji lytis. Jos dirba ūkiškus darbus, neša, tampo, atsistoja ir eina dirbti labai greitai po gimdymo. Labai daug mamų turi nusileidusią arba iškritusią gimdą, moterys greitai sensta... O vyrai... arba sėdi ir rūko arba išvažiuoja į užsienį dirbti. Tada grįžta ir užkrečia savo žmonas ŽIV ar kitom infekcijom :(. Moterys jaučiasi tiek nestabiliai, kad negali pastovėti už save ir savo vaikus. Vyras nusprendžia, ar ji gimdys ar darys abortą ir jeigu mama jo neklausys, jis labai greitai gali ją palikti kartu su vaikais.

Pasvajoti.... 

Matant beviltiškumą galima tiesiog pasakyt - na ką daryt.. aš nieko negaliu pakeisti... ir gyventi savo gyvenbimą... Su mano šeimyna tai padaryti labai lengva - juk turiu kuo rūpintis dieną naktį... Tačiau... ar mes tikrai negalim nekuo padėt.. 

Mano galva, jau daug galima pakeisti tiesiog keičiant žmonių požiūrį į gyvenimą, vaikus, motinystę, vienas į kitą... keisti širdys, juos minkštint... Tik Dievas turbūt gali tai padaryti, bet tam reikia mokymo, Žodžio, Tiesos... Meilės... Tam reikia mokymo... manau, kad jeigu pavyktų pasiekti bent krikščionis, pakeisti jų mąstymą - tauta pradėtu keistis. 

Kitas dalykas - pasirūpinti, mamos ir kūdikių sveikata - aplinka ir saugumu gimdymo metu ir po jo... Svajonėje - saugus gimdymo namai, kur yra gerbiamas mamų orumas ir mamos turi saugia (taip pat psichologine prasme) aplinką gimdymui... 

Tokie vat du tikslai... Jau vėloka.. laikas eit mėgot... Ir taip parašiau labai daug nepatikrinto teksto :))). Kol kas reziumuoju - reikia kurti šeimos centrą. Pradžioje - gal pradėt nuo šeimų mokymo ir atskiros paramos tikros bėdos, rimtų poreikių atveju.. Vėliau - sukurti ten pat gimdymo centrą kur mamos jaustųsi saugiai, jaukiai ir galėtų ramiai ir saugiai gimdyti savo mažylius. Vėliau organizuoti akušerių grupelės, kurios lankytų kaimelius ir pasirūpintų besilaukančiom kurios negali pačios pasiekti kvalifikuotos pagalbos...

Tačiau tam reikia daug pastangų bei finansų.
Reikia bendraminčių, kurie palaikytų rankas, padėtų, pagaliau atstovautų mus Lietuvoje.
Reikia įsteigti fondą, kad galima būtų organizuoti pagalbą šeimoms, mokymus, seminarus, tiesą sakant, aš ir pati norėčiau rimtai mokytis, kad galėčiau daugiau padaryti šioje srityje.
pirmus du dalykus reikia padaryti dar mums esant Vilniuje :)
Tam kad organizuoti pirmą gimdymo centrą, reikia surinkti 28 000 usd - būtent tiek reikia pinigų norint legaliai įsteigti užsieniečių valdomą įstaigą - tokia kaip privatus gimdymo namai... Tiek pinigų užtektu tam kad surinkti pakankamai pinigų patalpoms, įrangai bei personalo atlyginimui pirmais mėnesiais...

Tai gi kolkas svajuojam :)